2007/10/18

Nusileidimas virve be specialaus nusileidimo įrenginio

Įsivaizduoju situaciją. Lipame penktą virvę stačia apšalusia siena kur nors Tatruose. Staiga dangų užtraukia debesys, pakyla vėjas, pradeda snigti. Iki viršūnės dar toli, todėl metas kuo greičiau leistis žemyn į šiltą kalnų trobelę. Kol draugas baigia kabinti nusileidimo virvę aš storomis pirštėmis bandau sugrabalioti savo reverso, įstrigusį kilpų raizgalynėje. Staiga išsilaisvinęs reverso išslysta ir nulekia žemyn stačiu kuluaru... %@&#! Ką dabar daryt?! Žinoma, kai draugas nusileis, virve galėčiau užsikelti jo nusileidimo įrenginį... Bet kas, jei ir jis toks pat žioplas? Turbūt būtų neblogai prisiminti kelis standartinius nusileidimo be specialaus įrenginio būdus...

Senasis diulferis

Nors lietuvių alpinistai "diulferiu" paprastai tebevadina bet kokį nusileidimo virve būdą, iš tiesų Hanso Diulferio metodas yra atgyvenęs ir šiuolaikinio alpinizmo praktikoje nebenaudojamas. Šis būdas tinkamas nusileidimui tik nestačiu šlaitu. Be to, toks metodas yra lėtas, nesaugus ir gali būti pakankamai skausmingas. Ne veltui Bavarijos alpinistai anuomet dėvėdavo storas odines kelnes...

Munterio mazgas

Suprantama, turint apatinius apraišus ir bent vieną užsukamą karabiną, patogiau naudoti Munterio mazgą. Svarbu, kad virvės galas, kuriuo kontroliuojate leidimosi greitį eitų priešinga puse, nei yra karabino varteliai (kitu atveju galite atsukti muftą). Vietoj užsukamo karabino galima išsiversti ir su dviem paprastais karabinais nuo atotampos (tačiau karabinų varteliai turi būti atgręžti į priešingas puses).

Teisingai surištas Munterio mazgas yra patikimas ir veiksmingas net ir besileidžiant itin stačia siena. Be to, šį mazgą galima naudoti ir organizuojant saugą. Vienintelė bėda, kad mazgas pakankamai stipriai susuka virvę.



Karabinų stabdis

Turint apatinius apraišus ir pakankamai karabinų galima pasidaryti ir taip vadinamą "karabinų stabdį". Tam turėsite panaudoti 6 neužsukamus karabinus. Kiekvienos karabinų poros varteliai turi būti atsukti į priešingas puses, o virvė turi eiti per viduryje esančių karabinų nugarėles (pastarųjų karabinų varteliai turi būti vienoje pusėje, bet atsidaryti priešingai, todėl čia geriausia naudoti D formos arba ovalinius karabinus).
Vietoje į apraišus segamų karabinų galima naudoti vieną užsukamą karabiną. Esant kritinei situacijai išsiversime ir be pastarųjų karabinų, tačiau tuomet reiktų itin saugotis, kad virvė nenutrintų apraišų kilpos.

Karabinų stabdis nesuka virvės, tačiau jį pasidaryti gali būti ne taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Todėl pasidomėkite papildoma informacija ir važiuodami į kalnus pamėginkite patys pasidarytį šį įrenginį:

Pirmas variantas (įsidėmėkite, kaip išsidėsto karabinų varteliai!):

Antras variantas (įsidėmėkite, kaip išsidėsto karabinų varteliai!):

Beje, besileisdami virve būtinai naudokite čiuptuką ir jokiu būdu nepamirškite virvės apačioje surišti saugos mazgo!!!

Resursai:

2007/10/16

Mazgai

Jei iki šiol turėjote keblumų rišdami dažniausiai naudojamus mazgus, dabar neturėtų likti jokių nesklandumų! Tiesiog sekite šią nuorodą!

Alpinizmo treniruotės

Visi žinome, kad alpinizmui geriausia treniruotis užsiimant pačiu alpinizmu. Tačiau gyvenantiems toli nuo išsvajotų viršūnių belieka įvairiais būdais imituoti kopimą į kalnus.

Treniruotės turi apimti tiek įprastinius jėgos ir ištvermės pratimus, tiek ir specifinį pasiruošimą: laipiojimą dirbtinėmis sienelėmis, alpinizmo techniką, savaitgalinius žygius su sunkiomis kuprinėmis.

Taip pat svarbu suvokti, kad treniruotė nėra poilsis ar žaidimas, o rimtas fizinis ir psichologinis išbandymas, prilygstantis realiems iššūkiams kalnuose. Suplanuoto žygio ar įkopimo likimas sprendžiamas čia, šioje salėje ar stadione, gerokai prieš ledkirčiui įsmingant į kieto firno šlaitą ar rankai paliečiant tikrą uolą.

Todėl dabar neverta tausoti savęs ateities sąskaita. Viskam yra savos ribos, tačiau ribas reikia pažinti ir plėsti, o ne jų šalintis. Juk "tai, kas mūsų nepražudo, daro mus stipresnius".