Visi žinome, kad alpinizmui geriausia treniruotis užsiimant pačiu alpinizmu. Tačiau gyvenantiems toli nuo išsvajotų viršūnių belieka įvairiais būdais imituoti kopimą į kalnus.
Treniruotės turi apimti tiek įprastinius jėgos ir ištvermės pratimus, tiek ir specifinį pasiruošimą: laipiojimą dirbtinėmis sienelėmis, alpinizmo techniką, savaitgalinius žygius su sunkiomis kuprinėmis.
Taip pat svarbu suvokti, kad treniruotė nėra poilsis ar žaidimas, o rimtas fizinis ir psichologinis išbandymas, prilygstantis realiems iššūkiams kalnuose. Suplanuoto žygio ar įkopimo likimas sprendžiamas čia, šioje salėje ar stadione, gerokai prieš ledkirčiui įsmingant į kieto firno šlaitą ar rankai paliečiant tikrą uolą.
Todėl dabar neverta tausoti savęs ateities sąskaita. Viskam yra savos ribos, tačiau ribas reikia pažinti ir plėsti, o ne jų šalintis. Juk "tai, kas mūsų nepražudo, daro mus stipresnius".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą